Pereiti prie turinio

neįsiskolintinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neįsiskolintinas

  1. tas, dėl kurio reikia neįsiskolinti

Etimologija

[taisyti]

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]