neįsiskolinsimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiskolinsimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiskolinsimas, mot. g. neįsiskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolinsimas	neįsiskolinsimi	neįsiskolinsima	neįsiskolinsimos	neįsiskolinsima	-
kilm.	neįsiskolinsimo	neįsiskolinsimų	neįsiskolinsimos	neįsiskolinsimų	-	-
naud.	neįsiskolinsimam	neįsiskolinsimiems	neįsiskolinsimai	neįsiskolinsimoms	-	-
gal.	neįsiskolinsimą	neįsiskolinsimus	neįsiskolinsimą	neįsiskolinsimas	-	-
įnag.	neįsiskolinsimu	neįsiskolinsimais	neįsiskolinsima	neįsiskolinsimomis	-	-
viet.	neįsiskolinsimame	neįsiskolinsimuose	neįsiskolinsimoje	neįsiskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolinsimasis	neįsiskolinsimieji	neįsiskolinsimoji	neįsiskolinsimosios	-	-
kilm.	neįsiskolinsimojo	neįsiskolinsimųjų	neįsiskolinsimosios	neįsiskolinsimųjų	-	-
naud.	neįsiskolinsimajam	neįsiskolinsimiesiems	neįsiskolinsimajai	neįsiskolinsimosioms	-	-
gal.	neįsiskolinsimąjį	neįsiskolinsimuosius	neįsiskolinsimąją	neįsiskolinsimąsias	-	-
įnag.	neįsiskolinsimuoju	neįsiskolinsimaisiais	neįsiskolinsimąja	neįsiskolinsimosiomis	-	-
viet.	neįsiskolinsimajame	neįsiskolinsimuosiuose	neįsiskolinsimojoje	neįsiskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiskolinsimas, mot. g. neįsiskolinsima.
• Skiemenys: ne-į-si-sko-lin-si-mam

neįsiskolinsimam

1. tas, kurį neįsiskolins

Etimologija

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---