neįsiskolinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiskolinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiskolinamas, mot. g. neįsiskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolinamas	neįsiskolinami	neįsiskolinama	neįsiskolinamos	neįsiskolinama	-
kilm.	neįsiskolinamo	neįsiskolinamų	neįsiskolinamos	neįsiskolinamų	-	-
naud.	neįsiskolinamam	neįsiskolinamiems	neįsiskolinamai	neįsiskolinamoms	-	-
gal.	neįsiskolinamą	neįsiskolinamus	neįsiskolinamą	neįsiskolinamas	-	-
įnag.	neįsiskolinamu	neįsiskolinamais	neįsiskolinama	neįsiskolinamomis	-	-
viet.	neįsiskolinamame	neįsiskolinamuose	neįsiskolinamoje	neįsiskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolinamasis	neįsiskolinamieji	neįsiskolinamoji	neįsiskolinamosios	-	-
kilm.	neįsiskolinamojo	neįsiskolinamųjų	neįsiskolinamosios	neįsiskolinamųjų	-	-
naud.	neįsiskolinamajam	neįsiskolinamiesiems	neįsiskolinamajai	neįsiskolinamosioms	-	-
gal.	neįsiskolinamąjį	neįsiskolinamuosius	neįsiskolinamąją	neįsiskolinamąsias	-	-
įnag.	neįsiskolinamuoju	neįsiskolinamaisiais	neįsiskolinamąja	neįsiskolinamosiomis	-	-
viet.	neįsiskolinamajame	neįsiskolinamuosiuose	neįsiskolinamojoje	neįsiskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiskolinamas, mot. g. neįsiskolinama.
• Skiemenys: ne-į-si-sko-li-na-mą-ja

neįsiskolinamąja

1. ta, kurią neįsiskolina

Etimologija

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---