neįsiragintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsiragintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiragintojas	neįsiragintojai
kilm.	neįsiragintojo	neįsiragintojų
naud.	neįsiragintojui	neįsiragintojams
gal.	neįsiragintoją	neįsiragintojus
įnag.	neįsiragintoju	neįsiragintojais
viet.	neįsiragintojuje	neįsiragintojuose
šauksm.	neįsiragintojau	neįsiragintojai

• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-to-jau
• žr. pagr. f. neįsiragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsiragintoja.

neįsiragintojau

1. tas, kuris neįsiragina

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---