neįsiragintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiragintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiragintinas, mot. g. neįsiragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiragintinas	neįsiragintini	neįsiragintina	neįsiragintinos	neįsiragintina	-
kilm.	neįsiragintino	neįsiragintinų	neįsiragintinos	neįsiragintinų	-	-
naud.	neįsiragintinam	neįsiragintiniems	neįsiragintinai	neįsiragintinoms	-	-
gal.	neįsiragintiną	neįsiragintinus	neįsiragintiną	neįsiragintinas	-	-
įnag.	neįsiragintinu	neįsiragintinais	neįsiragintina	neįsiragintinomis	-	-
viet.	neįsiragintiname	neįsiragintinuose	neįsiragintinoje	neįsiragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiragintinasis	neįsiragintinieji	neįsiragintinoji	neįsiragintinosios	-	-
kilm.	neįsiragintinojo	neįsiragintinųjų	neįsiragintinosios	neįsiragintinųjų	-	-
naud.	neįsiragintinajam	neįsiragintiniesiems	neįsiragintinajai	neįsiragintinosioms	-	-
gal.	neįsiragintinąjį	neįsiragintinuosius	neįsiragintinąją	neįsiragintinąsias	-	-
įnag.	neįsiragintinuoju	neįsiragintinaisiais	neįsiragintinąja	neįsiragintinosiomis	-	-
viet.	neįsiragintinajame	neįsiragintinuosiuose	neįsiragintinojoje	neįsiragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiragintinas, mot. g. neįsiragintina.
• Skiemenys: ne-į-si-ra-gin-ti-nu

neįsiragintinu

1. tas, dėl kurio reikia neįsiraginti

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---