neįsiraginančiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiraginančiam (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiraginantis, mot. g. neįsiraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiraginąs, neįsiraginantis	neįsiraginą, neįsiraginantys	neįsiraginanti	neįsiraginančios	-	neįsiraginą
kilm.	neįsiraginančio	neįsiraginančių	neįsiraginančios	neįsiraginančių	-	-
naud.	neįsiraginančiam	neįsiraginantiems, neįsiraginantiem	neįsiraginančiai	neįsiraginančioms, neįsiraginančiom	-	-
gal.	neįsiraginantį	neįsiraginančius	neįsiraginančią	neįsiraginančias	-	-
įnag.	neįsiraginančiu	neįsiraginančiais	neįsiraginančia	neįsiraginančiomis	-	-
viet.	neįsiraginančiame, neįsiraginančiam	neįsiraginančiuose, neįsiraginančiuos	neįsiraginančioje, neįsiraginančioj	neįsiraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiraginantysis	neįsiraginantieji	neįsiraginančioji	neįsiraginančiosios	-	-
kilm.	neįsiraginančiojo	neįsiraginančiųjų	neįsiraginančiosios	neįsiraginančiųjų	-	-
naud.	neįsiraginančiajam	neįsiraginantiesiems	neįsiraginančiajai	neįsiraginančiosioms	-	-
gal.	neįsiraginantįjį	neįsiraginančiuosius	neįsiraginančiąją	neįsiraginančiąsias	-	-
įnag.	neįsiraginančiuoju	neįsiraginančiaisiais	neįsiraginančiąja	neįsiraginančiosiomis	-	-
viet.	neįsiraginančiajame	neįsiraginančiuosiuose	neįsiraginančiojoje	neįsiraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiraginantis, mot. g. neįsiraginanti.
• Skiemenys: ne-į-si-ra-gi-nan-čiam

neįsiraginančiam

1. tas, kuris neįsiragina

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---