neįsiraginamajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiraginamajam (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiraginamas, mot. g. neįsiraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiraginamas	neįsiraginami	neįsiraginama	neįsiraginamos	neįsiraginama	-
kilm.	neįsiraginamo	neįsiraginamų	neįsiraginamos	neįsiraginamų	-	-
naud.	neįsiraginamam	neįsiraginamiems	neįsiraginamai	neįsiraginamoms	-	-
gal.	neįsiraginamą	neįsiraginamus	neįsiraginamą	neįsiraginamas	-	-
įnag.	neįsiraginamu	neįsiraginamais	neįsiraginama	neįsiraginamomis	-	-
viet.	neįsiraginamame	neįsiraginamuose	neįsiraginamoje	neįsiraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiraginamasis	neįsiraginamieji	neįsiraginamoji	neįsiraginamosios	-	-
kilm.	neįsiraginamojo	neįsiraginamųjų	neįsiraginamosios	neįsiraginamųjų	-	-
naud.	neįsiraginamajam	neįsiraginamiesiems	neįsiraginamajai	neįsiraginamosioms	-	-
gal.	neįsiraginamąjį	neįsiraginamuosius	neįsiraginamąją	neįsiraginamąsias	-	-
įnag.	neįsiraginamuoju	neįsiraginamaisiais	neįsiraginamąja	neįsiraginamosiomis	-	-
viet.	neįsiraginamajame	neįsiraginamuosiuose	neįsiraginamojoje	neįsiraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiraginamas, mot. g. neįsiraginama.
• Skiemenys: ne-į-si-ra-gi-na-ma-jam

neįsiraginamajam

1. tas, kurį neįsiragina

Etimologija

<= neįsiraginti, neįsiragina, neįsiragino <= ne- + įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---