neįsinervinusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsinervinusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsinervinęs, mot. g. neįsinervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervinęs	neįsinervinę	neįsinervinusi, neįsinervinus	neįsinervinusios	-	neįsinervinę
kilm.	neįsinervinusio	neįsinervinusių	neįsinervinusios	neįsinervinusių	-	-
naud.	neįsinervinusiam	neįsinervinusiems	neįsinervinusiai	neįsinervinusioms	-	-
gal.	neįsinervinusį	neįsinervinusius	neįsinervinusią	neįsinervinusias	-	-
įnag.	neįsinervinusiu	neįsinervinusiais	neįsinervinusia	neįsinervinusiomis	-	-
viet.	neįsinervinusiame	neįsinervinusiuose	neįsinervinusioje	neįsinervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervinusysis	neįsinervinusieji	neįsinervinusioji	neįsinervinusiosios	-	-
kilm.	neįsinervinusiojo	neįsinervinusiųjų	neįsinervinusiosios	neįsinervinusiųjų	-	-
naud.	neįsinervinusiajam	neįsinervinusiesiems	neįsinervinusiajai	neįsinervinusiosioms	-	-
gal.	neįsinervinusįjį	neįsinervinusiuosius	neįsinervinusiąją	neįsinervinusiąsias	-	-
įnag.	neįsinervinusiuoju	neįsinervinusiaisiais	neįsinervinusiąja	neįsinervinusiosiomis	-	-
viet.	neįsinervinusiajame	neįsinervinusiuosiuose	neįsinervinusiojoje	neįsinervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsinervinęs, mot. g. neįsinervinusi.
• Skiemenys: ne-į-si-ner-vi-nu-siuo-ju

neįsinervinusiuoju

1. tas, kuris neįsinervino

Etimologija

<= neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino <= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---