neįsinervindavusiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsinervindavusiam (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsinervindavęs, mot. g. neįsinervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervindavęs	neįsinervindavę	neįsinervindavusi, neįsinervindavus	neįsinervindavusios	-	neįsinervindavę
kilm.	neįsinervindavusio	neįsinervindavusių	neįsinervindavusios	neįsinervindavusių	-	-
naud.	neįsinervindavusiam	neįsinervindavusiems	neįsinervindavusiai	neįsinervindavusioms	-	-
gal.	neįsinervindavusį	neįsinervindavusius	neįsinervindavusią	neįsinervindavusias	-	-
įnag.	neįsinervindavusiu	neįsinervindavusiais	neįsinervindavusia	neįsinervindavusiomis	-	-
viet.	neįsinervindavusiame	neįsinervindavusiuose	neįsinervindavusioje	neįsinervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsinervindavusysis	neįsinervindavusieji	neįsinervindavusioji	neįsinervindavusiosios	-	-
kilm.	neįsinervindavusiojo	neįsinervindavusiųjų	neįsinervindavusiosios	neįsinervindavusiųjų	-	-
naud.	neįsinervindavusiajam	neįsinervindavusiesiems	neįsinervindavusiajai	neįsinervindavusiosioms	-	-
gal.	neįsinervindavusįjį	neįsinervindavusiuosius	neįsinervindavusiąją	neįsinervindavusiąsias	-	-
įnag.	neįsinervindavusiuoju	neįsinervindavusiaisiais	neįsinervindavusiąja	neįsinervindavusiosiomis	-	-
viet.	neįsinervindavusiajame	neįsinervindavusiuosiuose	neįsinervindavusiojoje	neįsinervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsinervindavęs, mot. g. neįsinervindavusi.
• Skiemenys: ne-į-si-ner-vin-da-vu-siam

neįsinervindavusiam

1. tas, kuris neįsinervindavo

Etimologija

<= neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino <= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---