neįsimokančiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimokančiam (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimokantis, mot. g. neįsimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokąs, neįsimokantis	neįsimoką, neįsimokantys	neįsimokanti	neįsimokančios	-	neįsimoką
kilm.	neįsimokančio	neįsimokančių	neįsimokančios	neįsimokančių	-	-
naud.	neįsimokančiam	neįsimokantiems, neįsimokantiem	neįsimokančiai	neįsimokančioms, neįsimokančiom	-	-
gal.	neįsimokantį	neįsimokančius	neįsimokančią	neįsimokančias	-	-
įnag.	neįsimokančiu	neįsimokančiais	neįsimokančia	neįsimokančiomis	-	-
viet.	neįsimokančiame, neįsimokančiam	neįsimokančiuose, neįsimokančiuos	neįsimokančioje, neįsimokančioj	neįsimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokantysis	neįsimokantieji	neįsimokančioji	neįsimokančiosios	-	-
kilm.	neįsimokančiojo	neįsimokančiųjų	neįsimokančiosios	neįsimokančiųjų	-	-
naud.	neįsimokančiajam	neįsimokantiesiems	neįsimokančiajai	neįsimokančiosioms	-	-
gal.	neįsimokantįjį	neįsimokančiuosius	neįsimokančiąją	neįsimokančiąsias	-	-
įnag.	neįsimokančiuoju	neįsimokančiaisiais	neįsimokančiąja	neįsimokančiosiomis	-	-
viet.	neįsimokančiajame	neįsimokančiuosiuose	neįsimokančiojoje	neįsimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimokantis, mot. g. neįsimokanti.
• Skiemenys: ne-į-si-mo-kan-čiam

neįsimokančiam

1. tas, kuris neįsimoka

Etimologija

<= neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo <= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---