neįsimokamoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimokamoje (es. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimokamas, mot. g. neįsimokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokamas	neįsimokami	neįsimokama	neįsimokamos	neįsimokama	-
kilm.	neįsimokamo	neįsimokamų	neįsimokamos	neįsimokamų	-	-
naud.	neįsimokamam	neįsimokamiems	neįsimokamai	neįsimokamoms	-	-
gal.	neįsimokamą	neįsimokamus	neįsimokamą	neįsimokamas	-	-
įnag.	neįsimokamu	neįsimokamais	neįsimokama	neįsimokamomis	-	-
viet.	neįsimokamame	neįsimokamuose	neįsimokamoje	neįsimokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokamasis	neįsimokamieji	neįsimokamoji	neįsimokamosios	-	-
kilm.	neįsimokamojo	neįsimokamųjų	neįsimokamosios	neįsimokamųjų	-	-
naud.	neįsimokamajam	neįsimokamiesiems	neįsimokamajai	neįsimokamosioms	-	-
gal.	neįsimokamąjį	neįsimokamuosius	neįsimokamąją	neįsimokamąsias	-	-
įnag.	neįsimokamuoju	neįsimokamaisiais	neįsimokamąja	neįsimokamosiomis	-	-
viet.	neįsimokamajame	neįsimokamuosiuose	neįsimokamojoje	neįsimokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimokamas, mot. g. neįsimokama.
• Skiemenys: ne-į-si-mo-ka-mo-je

neįsimokamoje

1. tas, kurį neįsimoka

Etimologija

<= neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo <= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---