neįsimokėtiniems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimokėtiniems (reik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimokėtinas, mot. g. neįsimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėtinas	neįsimokėtini	neįsimokėtina	neįsimokėtinos	neįsimokėtina	-
kilm.	neįsimokėtino	neįsimokėtinų	neįsimokėtinos	neįsimokėtinų	-	-
naud.	neįsimokėtinam	neįsimokėtiniems	neįsimokėtinai	neįsimokėtinoms	-	-
gal.	neįsimokėtiną	neįsimokėtinus	neįsimokėtiną	neįsimokėtinas	-	-
įnag.	neįsimokėtinu	neįsimokėtinais	neįsimokėtina	neįsimokėtinomis	-	-
viet.	neįsimokėtiname	neįsimokėtinuose	neįsimokėtinoje	neįsimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėtinasis	neįsimokėtinieji	neįsimokėtinoji	neįsimokėtinosios	-	-
kilm.	neįsimokėtinojo	neįsimokėtinųjų	neįsimokėtinosios	neįsimokėtinųjų	-	-
naud.	neįsimokėtinajam	neįsimokėtiniesiems	neįsimokėtinajai	neįsimokėtinosioms	-	-
gal.	neįsimokėtinąjį	neįsimokėtinuosius	neįsimokėtinąją	neįsimokėtinąsias	-	-
įnag.	neįsimokėtinuoju	neįsimokėtinaisiais	neįsimokėtinąja	neįsimokėtinosiomis	-	-
viet.	neįsimokėtinajame	neįsimokėtinuosiuose	neįsimokėtinojoje	neįsimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimokėtinas, mot. g. neįsimokėtina.
• Skiemenys: ne-į-si-mo-kė-ti-niems

neįsimokėtiniems

1. tas, dėl kurio reikia neįsimokėti

Etimologija

<= neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo <= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---