neįsimokėtam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimokėtam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimokėtas, mot. g. neįsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėtas	neįsimokėti	neįsimokėta	neįsimokėtos	neįsimokėta	-
kilm.	neįsimokėto	neįsimokėtų	neįsimokėtos	neįsimokėtų	-	-
naud.	neįsimokėtam	neįsimokėtiems	neįsimokėtai	neįsimokėtoms	-	-
gal.	neįsimokėtą	neįsimokėtus	neįsimokėtą	neįsimokėtas	-	-
įnag.	neįsimokėtu	neįsimokėtais	neįsimokėta	neįsimokėtomis	-	-
viet.	neįsimokėtame	neįsimokėtuose	neįsimokėtoje	neįsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėtasis	neįsimokėtieji	neįsimokėtoji	neįsimokėtosios	-	-
kilm.	neįsimokėtojo	neįsimokėtųjų	neįsimokėtosios	neįsimokėtųjų	-	-
naud.	neįsimokėtajam	neįsimokėtiesiems	neįsimokėtajai	neįsimokėtosioms	-	-
gal.	neįsimokėtąjį	neįsimokėtuosius	neįsimokėtąją	neįsimokėtąsias	-	-
įnag.	neįsimokėtuoju	neįsimokėtaisiais	neįsimokėtąja	neįsimokėtosiomis	-	-
viet.	neįsimokėtajame	neįsimokėtuosiuose	neįsimokėtojoje	neįsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimokėtas, mot. g. neįsimokėta.
• Skiemenys: ne-į-si-mo-kė-tam

neįsimokėtam

1. tas, kurį neįsimokėjo

Etimologija

<= neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo <= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---