neįsimokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimokėsimas, mot. g. neįsimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėsimas	neįsimokėsimi	neįsimokėsima	neįsimokėsimos	neįsimokėsima	-
kilm.	neįsimokėsimo	neįsimokėsimų	neįsimokėsimos	neįsimokėsimų	-	-
naud.	neįsimokėsimam	neįsimokėsimiems	neįsimokėsimai	neįsimokėsimoms	-	-
gal.	neįsimokėsimą	neįsimokėsimus	neįsimokėsimą	neįsimokėsimas	-	-
įnag.	neįsimokėsimu	neįsimokėsimais	neįsimokėsima	neįsimokėsimomis	-	-
viet.	neįsimokėsimame	neįsimokėsimuose	neįsimokėsimoje	neįsimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėsimasis	neįsimokėsimieji	neįsimokėsimoji	neįsimokėsimosios	-	-
kilm.	neįsimokėsimojo	neįsimokėsimųjų	neįsimokėsimosios	neįsimokėsimųjų	-	-
naud.	neįsimokėsimajam	neįsimokėsimiesiems	neįsimokėsimajai	neįsimokėsimosioms	-	-
gal.	neįsimokėsimąjį	neįsimokėsimuosius	neįsimokėsimąją	neįsimokėsimąsias	-	-
įnag.	neįsimokėsimuoju	neįsimokėsimaisiais	neįsimokėsimąja	neįsimokėsimosiomis	-	-
viet.	neįsimokėsimajame	neįsimokėsimuosiuose	neįsimokėsimojoje	neįsimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimokėsimas.
• Skiemenys: ne-į-si-mo-kė-si-ma

neįsimokėsima

1. ta, kurią neįsimokės

Etimologija

<= neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo <= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neįsimokėsima: bendrai

įsimokėsima (lt)

Vertimai

  neįsimokėsima: bendrai

---