neįsimokėjusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimokėjusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimokėjęs, mot. g. neįsimokėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėjęs	neįsimokėję	neįsimokėjusi, neįsimokėjus	neįsimokėjusios	-	neįsimokėję
kilm.	neįsimokėjusio	neįsimokėjusių	neįsimokėjusios	neįsimokėjusių	-	-
naud.	neįsimokėjusiam	neįsimokėjusiems	neįsimokėjusiai	neįsimokėjusioms	-	-
gal.	neįsimokėjusį	neįsimokėjusius	neįsimokėjusią	neįsimokėjusias	-	-
įnag.	neįsimokėjusiu	neįsimokėjusiais	neįsimokėjusia	neįsimokėjusiomis	-	-
viet.	neįsimokėjusiame	neįsimokėjusiuose	neįsimokėjusioje	neįsimokėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimokėjusysis	neįsimokėjusieji	neįsimokėjusioji	neįsimokėjusiosios	-	-
kilm.	neįsimokėjusiojo	neįsimokėjusiųjų	neįsimokėjusiosios	neįsimokėjusiųjų	-	-
naud.	neįsimokėjusiajam	neįsimokėjusiesiems	neįsimokėjusiajai	neįsimokėjusiosioms	-	-
gal.	neįsimokėjusįjį	neįsimokėjusiuosius	neįsimokėjusiąją	neįsimokėjusiąsias	-	-
įnag.	neįsimokėjusiuoju	neįsimokėjusiaisiais	neįsimokėjusiąja	neįsimokėjusiosiomis	-	-
viet.	neįsimokėjusiajame	neįsimokėjusiuosiuose	neįsimokėjusiojoje	neįsimokėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimokėjęs, mot. g. neįsimokėjusi.
• Skiemenys: ne-į-si-mo-kė-ju-sį-jį

neįsimokėjusįjį

1. tas, kuris neįsimokėjo

Etimologija

<= neįsimokėti, neįsimoka, neįsimokėjo <= ne- + įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---