neįsimingančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimingančiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimingantis, mot. g. neįsiminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimingąs, neįsimingantis	neįsimingą, neįsimingantys	neįsiminganti	neįsimingančios	-	neįsimingą
kilm.	neįsimingančio	neįsimingančių	neįsimingančios	neįsimingančių	-	-
naud.	neįsimingančiam	neįsimingantiems, neįsimingantiem	neįsimingančiai	neįsimingančioms, neįsimingančiom	-	-
gal.	neįsimingantį	neįsimingančius	neįsimingančią	neįsimingančias	-	-
įnag.	neįsimingančiu	neįsimingančiais	neįsimingančia	neįsimingančiomis	-	-
viet.	neįsimingančiame, neįsimingančiam	neįsimingančiuose, neįsimingančiuos	neįsimingančioje, neįsimingančioj	neįsimingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimingantysis	neįsimingantieji	neįsimingančioji	neįsimingančiosios	-	-
kilm.	neįsimingančiojo	neįsimingančiųjų	neįsimingančiosios	neįsimingančiųjų	-	-
naud.	neįsimingančiajam	neįsimingantiesiems	neįsimingančiajai	neįsimingančiosioms	-	-
gal.	neįsimingantįjį	neįsimingančiuosius	neįsimingančiąją	neįsimingančiąsias	-	-
įnag.	neįsimingančiuoju	neįsimingančiaisiais	neįsimingančiąja	neįsimingančiosiomis	-	-
viet.	neįsimingančiajame	neįsimingančiuosiuose	neįsimingančiojoje	neįsimingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimingantis, mot. g. neįsiminganti.
• Skiemenys: ne-į-si-min-gan-čia-me

neįsimingančiame

1. tas, kuris neįsiminga

Etimologija

<= neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo <= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---