neįsimingamąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimingamąjį (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimingamas, mot. g. neįsimingama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimingamas	neįsimingami	neįsimingama	neįsimingamos	neįsimingama	-
kilm.	neįsimingamo	neįsimingamų	neįsimingamos	neįsimingamų	-	-
naud.	neįsimingamam	neįsimingamiems	neįsimingamai	neįsimingamoms	-	-
gal.	neįsimingamą	neįsimingamus	neįsimingamą	neįsimingamas	-	-
įnag.	neįsimingamu	neįsimingamais	neįsimingama	neįsimingamomis	-	-
viet.	neįsimingamame	neįsimingamuose	neįsimingamoje	neįsimingamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimingamasis	neįsimingamieji	neįsimingamoji	neįsimingamosios	-	-
kilm.	neįsimingamojo	neįsimingamųjų	neįsimingamosios	neįsimingamųjų	-	-
naud.	neįsimingamajam	neįsimingamiesiems	neįsimingamajai	neįsimingamosioms	-	-
gal.	neįsimingamąjį	neįsimingamuosius	neįsimingamąją	neįsimingamąsias	-	-
įnag.	neįsimingamuoju	neįsimingamaisiais	neįsimingamąja	neįsimingamosiomis	-	-
viet.	neįsimingamajame	neįsimingamuosiuose	neįsimingamojoje	neįsimingamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimingamas, mot. g. neįsimingama.
• Skiemenys: ne-į-si-min-ga-mą-jį

neįsimingamąjį

1. tas, kurį neįsiminga

Etimologija

<= neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo <= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---