neįsimigtiniems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimigtiniems (reik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimigtinas, mot. g. neįsimigtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigtinas	neįsimigtini	neįsimigtina	neįsimigtinos	neįsimigtina	-
kilm.	neįsimigtino	neįsimigtinų	neįsimigtinos	neįsimigtinų	-	-
naud.	neįsimigtinam	neįsimigtiniems	neįsimigtinai	neįsimigtinoms	-	-
gal.	neįsimigtiną	neįsimigtinus	neįsimigtiną	neįsimigtinas	-	-
įnag.	neįsimigtinu	neįsimigtinais	neįsimigtina	neįsimigtinomis	-	-
viet.	neįsimigtiname	neįsimigtinuose	neįsimigtinoje	neįsimigtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigtinasis	neįsimigtinieji	neįsimigtinoji	neįsimigtinosios	-	-
kilm.	neįsimigtinojo	neįsimigtinųjų	neįsimigtinosios	neįsimigtinųjų	-	-
naud.	neįsimigtinajam	neįsimigtiniesiems	neįsimigtinajai	neįsimigtinosioms	-	-
gal.	neįsimigtinąjį	neįsimigtinuosius	neįsimigtinąją	neįsimigtinąsias	-	-
įnag.	neįsimigtinuoju	neįsimigtinaisiais	neįsimigtinąja	neįsimigtinosiomis	-	-
viet.	neįsimigtinajame	neįsimigtinuosiuose	neįsimigtinojoje	neįsimigtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimigtinas, mot. g. neįsimigtina.
• Skiemenys: ne-į-si-mig-ti-niems

neįsimigtiniems

1. tas, dėl kurio reikia neįsimigti

Etimologija

<= neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo <= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---