neįsimigdavusieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimigdavusieji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimigdavęs, mot. g. neįsimigdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigdavęs	neįsimigdavę	neįsimigdavusi, neįsimigdavus	neįsimigdavusios	-	neįsimigdavę
kilm.	neįsimigdavusio	neįsimigdavusių	neįsimigdavusios	neįsimigdavusių	-	-
naud.	neįsimigdavusiam	neįsimigdavusiems	neįsimigdavusiai	neįsimigdavusioms	-	-
gal.	neįsimigdavusį	neįsimigdavusius	neįsimigdavusią	neįsimigdavusias	-	-
įnag.	neįsimigdavusiu	neįsimigdavusiais	neįsimigdavusia	neįsimigdavusiomis	-	-
viet.	neįsimigdavusiame	neįsimigdavusiuose	neįsimigdavusioje	neįsimigdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimigdavusysis	neįsimigdavusieji	neįsimigdavusioji	neįsimigdavusiosios	-	-
kilm.	neįsimigdavusiojo	neįsimigdavusiųjų	neįsimigdavusiosios	neįsimigdavusiųjų	-	-
naud.	neįsimigdavusiajam	neįsimigdavusiesiems	neįsimigdavusiajai	neįsimigdavusiosioms	-	-
gal.	neįsimigdavusįjį	neįsimigdavusiuosius	neįsimigdavusiąją	neįsimigdavusiąsias	-	-
įnag.	neįsimigdavusiuoju	neįsimigdavusiaisiais	neįsimigdavusiąja	neįsimigdavusiosiomis	-	-
viet.	neįsimigdavusiajame	neįsimigdavusiuosiuose	neįsimigdavusiojoje	neįsimigdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimigdavęs, mot. g. neįsimigdavusi.
• Skiemenys: ne-į-si-mig-da-vu-sie-ji

neįsimigdavusieji

1. tas, kuris neįsimigdavo

Etimologija

<= neįsimigti, neįsiminga, neįsimigo <= ne- + įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---