neįsimieganti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimieganti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimiegantis, mot. g. neįsimieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimiegąs, neįsimiegantis	neįsimiegą, neįsimiegantys	neįsimieganti	neįsimiegančios	-	neįsimiegą
kilm.	neįsimiegančio	neįsimiegančių	neįsimiegančios	neįsimiegančių	-	-
naud.	neįsimiegančiam	neįsimiegantiems, neįsimiegantiem	neįsimiegančiai	neįsimiegančioms, neįsimiegančiom	-	-
gal.	neįsimiegantį	neįsimiegančius	neįsimiegančią	neįsimiegančias	-	-
įnag.	neįsimiegančiu	neįsimiegančiais	neįsimiegančia	neįsimiegančiomis	-	-
viet.	neįsimiegančiame, neįsimiegančiam	neįsimiegančiuose, neįsimiegančiuos	neįsimiegančioje, neįsimiegančioj	neįsimiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimiegantysis	neįsimiegantieji	neįsimiegančioji	neįsimiegančiosios	-	-
kilm.	neįsimiegančiojo	neįsimiegančiųjų	neįsimiegančiosios	neįsimiegančiųjų	-	-
naud.	neįsimiegančiajam	neįsimiegantiesiems	neįsimiegančiajai	neįsimiegančiosioms	-	-
gal.	neįsimiegantįjį	neįsimiegančiuosius	neįsimiegančiąją	neįsimiegančiąsias	-	-
įnag.	neįsimiegančiuoju	neįsimiegančiaisiais	neįsimiegančiąja	neįsimiegančiosiomis	-	-
viet.	neįsimiegančiajame	neįsimiegančiuosiuose	neįsimiegančiojoje	neįsimiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimiegantis.
• Skiemenys: ne-į-si-mie-gan-ti

neįsimieganti

1. ta, kuri neįsimiega

Etimologija

<= neįsimiegoti, neįsimiega, neįsimiegojo <= ne- + įsimiegoti, įsimiega, įsimiegojo <= į- + sangrž. si- + miegoti, miega, miegojo

Antonimai

    neįsimieganti: bendrai

įsimieganti (lt)

Vertimai

  neįsimieganti: bendrai

---