neįsidirbantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsidirbantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsidirbantis, mot. g. neįsidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsidirbąs, neįsidirbantis	neįsidirbą, neįsidirbantys	neįsidirbanti	neįsidirbančios	-	neįsidirbą
kilm.	neįsidirbančio	neįsidirbančių	neįsidirbančios	neįsidirbančių	-	-
naud.	neįsidirbančiam	neįsidirbantiems, neįsidirbantiem	neįsidirbančiai	neįsidirbančioms, neįsidirbančiom	-	-
gal.	neįsidirbantį	neįsidirbančius	neįsidirbančią	neįsidirbančias	-	-
įnag.	neįsidirbančiu	neįsidirbančiais	neįsidirbančia	neįsidirbančiomis	-	-
viet.	neįsidirbančiame, neįsidirbančiam	neįsidirbančiuose, neįsidirbančiuos	neįsidirbančioje, neįsidirbančioj	neįsidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsidirbantysis	neįsidirbantieji	neįsidirbančioji	neįsidirbančiosios	-	-
kilm.	neįsidirbančiojo	neįsidirbančiųjų	neįsidirbančiosios	neįsidirbančiųjų	-	-
naud.	neįsidirbančiajam	neįsidirbantiesiems	neįsidirbančiajai	neįsidirbančiosioms	-	-
gal.	neįsidirbantįjį	neįsidirbančiuosius	neįsidirbančiąją	neįsidirbančiąsias	-	-
įnag.	neįsidirbančiuoju	neįsidirbančiaisiais	neįsidirbančiąja	neįsidirbančiosiomis	-	-
viet.	neįsidirbančiajame	neįsidirbančiuosiuose	neįsidirbančiojoje	neįsidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsidirbantis, mot. g. neįsidirbanti.
• Skiemenys: ne-į-si-dir-ban-ty-sis

neįsidirbantysis

1. tas, kuris neįsidirba

Etimologija

<= neįsidirbti, neįsidirba, neįsidirbo <= ne- + įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---