neįragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragintojas	neįragintojai
kilm.	neįragintojo	neįragintojų
naud.	neįragintojui	neįragintojams
gal.	neįragintoją	neįragintojus
įnag.	neįragintoju	neįragintojais
viet.	neįragintojuje	neįragintojuose
šauksm.	neįragintojau	neįragintojai

• Skiemenys: ne-į-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neįragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįragintoja.

neįragintojų

1. tas, kuris neįragina

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

neįragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragintoja	neįragintojos
kilm.	neįragintojos	neįragintojų
naud.	neįragintojai	neįragintojoms
gal.	neįragintoją	neįragintojas
įnag.	neįragintoja	neįragintojomis
viet.	neįragintojoje	neįragintojose
šauksm.	neįragintoja	neįragintojos

• Skiemenys: ne-į-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neįragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįragintojas.

neįragintojų

1. ta, kuri neįragina

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---