neįragintinojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįragintinojoje (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįragintinas, mot. g. neįragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragintinas	neįragintini	neįragintina	neįragintinos	neįragintina	-
kilm.	neįragintino	neįragintinų	neįragintinos	neįragintinų	-	-
naud.	neįragintinam	neįragintiniems	neįragintinai	neįragintinoms	-	-
gal.	neįragintiną	neįragintinus	neįragintiną	neįragintinas	-	-
įnag.	neįragintinu	neįragintinais	neįragintina	neįragintinomis	-	-
viet.	neįragintiname	neįragintinuose	neįragintinoje	neįragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragintinasis	neįragintinieji	neįragintinoji	neįragintinosios	-	-
kilm.	neįragintinojo	neįragintinųjų	neįragintinosios	neįragintinųjų	-	-
naud.	neįragintinajam	neįragintiniesiems	neįragintinajai	neįragintinosioms	-	-
gal.	neįragintinąjį	neįragintinuosius	neįragintinąją	neįragintinąsias	-	-
įnag.	neįragintinuoju	neįragintinaisiais	neįragintinąja	neįragintinosiomis	-	-
viet.	neįragintinajame	neįragintinuosiuose	neįragintinojoje	neįragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįragintinas, mot. g. neįragintina.
• Skiemenys: ne-į-ra-gin-ti-no-jo-je

neįragintinojoje

1. ta, dėl kurios reikia neįraginti

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---