neįragindavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįragindavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįragindavęs, mot. g. neįragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragindavęs	neįragindavę	neįragindavusi, neįragindavus	neįragindavusios	-	neįragindavę
kilm.	neįragindavusio	neįragindavusių	neįragindavusios	neįragindavusių	-	-
naud.	neįragindavusiam	neįragindavusiems	neįragindavusiai	neįragindavusioms	-	-
gal.	neįragindavusį	neįragindavusius	neįragindavusią	neįragindavusias	-	-
įnag.	neįragindavusiu	neįragindavusiais	neįragindavusia	neįragindavusiomis	-	-
viet.	neįragindavusiame	neįragindavusiuose	neįragindavusioje	neįragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįragindavusysis	neįragindavusieji	neįragindavusioji	neįragindavusiosios	-	-
kilm.	neįragindavusiojo	neįragindavusiųjų	neįragindavusiosios	neįragindavusiųjų	-	-
naud.	neįragindavusiajam	neįragindavusiesiems	neįragindavusiajai	neįragindavusiosioms	-	-
gal.	neįragindavusįjį	neįragindavusiuosius	neįragindavusiąją	neįragindavusiąsias	-	-
įnag.	neįragindavusiuoju	neįragindavusiaisiais	neįragindavusiąja	neįragindavusiosiomis	-	-
viet.	neįragindavusiajame	neįragindavusiuosiuose	neįragindavusiojoje	neįragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįragindavęs, mot. g. neįragindavusi.
• Skiemenys: ne-į-ra-gin-da-vu-siuo-ju

neįragindavusiuoju

1. tas, kuris neįragindavo

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---