neįraginančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįraginančiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįraginantis, mot. g. neįraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginąs, neįraginantis	neįraginą, neįraginantys	neįraginanti	neįraginančios	-	neįraginą
kilm.	neįraginančio	neįraginančių	neįraginančios	neįraginančių	-	-
naud.	neįraginančiam	neįraginantiems, neįraginantiem	neįraginančiai	neįraginančioms, neįraginančiom	-	-
gal.	neįraginantį	neįraginančius	neįraginančią	neįraginančias	-	-
įnag.	neįraginančiu	neįraginančiais	neįraginančia	neįraginančiomis	-	-
viet.	neįraginančiame, neįraginančiam	neįraginančiuose, neįraginančiuos	neįraginančioje, neįraginančioj	neįraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginantysis	neįraginantieji	neįraginančioji	neįraginančiosios	-	-
kilm.	neįraginančiojo	neįraginančiųjų	neįraginančiosios	neįraginančiųjų	-	-
naud.	neįraginančiajam	neįraginantiesiems	neįraginančiajai	neįraginančiosioms	-	-
gal.	neįraginantįjį	neįraginančiuosius	neįraginančiąją	neįraginančiąsias	-	-
įnag.	neįraginančiuoju	neįraginančiaisiais	neįraginančiąja	neįraginančiosiomis	-	-
viet.	neįraginančiajame	neįraginančiuosiuose	neįraginančiojoje	neįraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįraginantis, mot. g. neįraginanti.
• Skiemenys: ne-į-ra-gi-nan-čia-me

neįraginančiame

1. tas, kuris neįragina

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---