neįrašytinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįrašytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįrašytinas, mot. g. neįrašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįrašytinas	neįrašytini	neįrašytina	neįrašytinos	neįrašytina	-
kilm.	neįrašytino	neįrašytinų	neįrašytinos	neįrašytinų	-	-
naud.	neįrašytinam	neįrašytiniems	neįrašytinai	neįrašytinoms	-	-
gal.	neįrašytiną	neįrašytinus	neįrašytiną	neįrašytinas	-	-
įnag.	neįrašytinu	neįrašytinais	neįrašytina	neįrašytinomis	-	-
viet.	neįrašytiname	neįrašytinuose	neįrašytinoje	neįrašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįrašytinasis	neįrašytinieji	neįrašytinoji	neįrašytinosios	-	-
kilm.	neįrašytinojo	neįrašytinųjų	neįrašytinosios	neįrašytinųjų	-	-
naud.	neįrašytinajam	neįrašytiniesiems	neįrašytinajai	neįrašytinosioms	-	-
gal.	neįrašytinąjį	neįrašytinuosius	neįrašytinąją	neįrašytinąsias	-	-
įnag.	neįrašytinuoju	neįrašytinaisiais	neįrašytinąja	neįrašytinosiomis	-	-
viet.	neįrašytinajame	neįrašytinuosiuose	neįrašytinojoje	neįrašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįrašytinas, mot. g. neįrašytina.
• Skiemenys: ne-į-ra-šy-ti-nu

neįrašytinu

1. tas, dėl kurio reikia neįrašyti

Etimologija

<= neįrašyti, neįrašo, neįrašė <= ne- + įrašyti, įrašo, įrašė <= į- + rašyti, rašo, rašė

---