neįnervinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįnervinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįnervinsimas, mot. g. neįnervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervinsimas	neįnervinsimi	neįnervinsima	neįnervinsimos	neįnervinsima	-
kilm.	neįnervinsimo	neįnervinsimų	neįnervinsimos	neįnervinsimų	-	-
naud.	neįnervinsimam	neįnervinsimiems	neįnervinsimai	neįnervinsimoms	-	-
gal.	neįnervinsimą	neįnervinsimus	neįnervinsimą	neįnervinsimas	-	-
įnag.	neįnervinsimu	neįnervinsimais	neįnervinsima	neįnervinsimomis	-	-
viet.	neįnervinsimame	neįnervinsimuose	neįnervinsimoje	neįnervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervinsimasis	neįnervinsimieji	neįnervinsimoji	neįnervinsimosios	-	-
kilm.	neįnervinsimojo	neįnervinsimųjų	neįnervinsimosios	neįnervinsimųjų	-	-
naud.	neįnervinsimajam	neįnervinsimiesiems	neįnervinsimajai	neįnervinsimosioms	-	-
gal.	neįnervinsimąjį	neįnervinsimuosius	neįnervinsimąją	neįnervinsimąsias	-	-
įnag.	neįnervinsimuoju	neįnervinsimaisiais	neįnervinsimąja	neįnervinsimosiomis	-	-
viet.	neįnervinsimajame	neįnervinsimuosiuose	neįnervinsimojoje	neįnervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįnervinsimas, mot. g. neįnervinsima.
• Skiemenys: ne-į-ner-vin-si-muo-ju

neįnervinsimuoju

1. tas, kurį neįnervins

Etimologija

<= neįnervinti, neįnervina, neįnervino <= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---