neįnervindavusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįnervindavusiųjų (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįnervindavęs, mot. g. neįnervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervindavęs	neįnervindavę	neįnervindavusi, neįnervindavus	neįnervindavusios	-	neįnervindavę
kilm.	neįnervindavusio	neįnervindavusių	neįnervindavusios	neįnervindavusių	-	-
naud.	neįnervindavusiam	neįnervindavusiems	neįnervindavusiai	neįnervindavusioms	-	-
gal.	neįnervindavusį	neįnervindavusius	neįnervindavusią	neįnervindavusias	-	-
įnag.	neįnervindavusiu	neįnervindavusiais	neįnervindavusia	neįnervindavusiomis	-	-
viet.	neįnervindavusiame	neįnervindavusiuose	neįnervindavusioje	neįnervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervindavusysis	neįnervindavusieji	neįnervindavusioji	neįnervindavusiosios	-	-
kilm.	neįnervindavusiojo	neįnervindavusiųjų	neįnervindavusiosios	neįnervindavusiųjų	-	-
naud.	neįnervindavusiajam	neįnervindavusiesiems	neįnervindavusiajai	neįnervindavusiosioms	-	-
gal.	neįnervindavusįjį	neįnervindavusiuosius	neįnervindavusiąją	neįnervindavusiąsias	-	-
įnag.	neįnervindavusiuoju	neįnervindavusiaisiais	neįnervindavusiąja	neįnervindavusiosiomis	-	-
viet.	neįnervindavusiajame	neįnervindavusiuosiuose	neįnervindavusiojoje	neįnervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįnervindavęs, mot. g. neįnervindavusi.
• Skiemenys: ne-į-ner-vin-da-vu-sių-jų

neįnervindavusiųjų

1. tas, kuris neįnervindavo

Etimologija

<= neįnervinti, neįnervina, neįnervino <= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---