neįmokantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmokantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmokantis, mot. g. neįmokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmokąs, neįmokantis	neįmoką, neįmokantys	neįmokanti	neįmokančios	-	neįmoką
kilm.	neįmokančio	neįmokančių	neįmokančios	neįmokančių	-	-
naud.	neįmokančiam	neįmokantiems, neįmokantiem	neįmokančiai	neįmokančioms, neįmokančiom	-	-
gal.	neįmokantį	neįmokančius	neįmokančią	neįmokančias	-	-
įnag.	neįmokančiu	neįmokančiais	neįmokančia	neįmokančiomis	-	-
viet.	neįmokančiame, neįmokančiam	neįmokančiuose, neįmokančiuos	neįmokančioje, neįmokančioj	neįmokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmokantysis	neįmokantieji	neįmokančioji	neįmokančiosios	-	-
kilm.	neįmokančiojo	neįmokančiųjų	neįmokančiosios	neįmokančiųjų	-	-
naud.	neįmokančiajam	neįmokantiesiems	neįmokančiajai	neįmokančiosioms	-	-
gal.	neįmokantįjį	neįmokančiuosius	neįmokančiąją	neįmokančiąsias	-	-
įnag.	neįmokančiuoju	neįmokančiaisiais	neįmokančiąja	neįmokančiosiomis	-	-
viet.	neįmokančiajame	neįmokančiuosiuose	neįmokančiojoje	neįmokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmokantis, mot. g. neįmokanti.
• Skiemenys: ne-į-mo-kan-tiem

neįmokantiem

1. tas, kuris neįmoka

Etimologija

<= neįmokėti, neįmoka, neįmokėjo <= ne- + įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---