neįmokėtas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmokėtas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmokėtas, mot. g. neįmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmokėtas	neįmokėti	neįmokėta	neįmokėtos	neįmokėta	-
kilm.	neįmokėto	neįmokėtų	neįmokėtos	neįmokėtų	-	-
naud.	neįmokėtam	neįmokėtiems	neįmokėtai	neįmokėtoms	-	-
gal.	neįmokėtą	neįmokėtus	neįmokėtą	neįmokėtas	-	-
įnag.	neįmokėtu	neįmokėtais	neįmokėta	neįmokėtomis	-	-
viet.	neįmokėtame	neįmokėtuose	neįmokėtoje	neįmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmokėtasis	neįmokėtieji	neįmokėtoji	neįmokėtosios	-	-
kilm.	neįmokėtojo	neįmokėtųjų	neįmokėtosios	neįmokėtųjų	-	-
naud.	neįmokėtajam	neįmokėtiesiems	neįmokėtajai	neįmokėtosioms	-	-
gal.	neįmokėtąjį	neįmokėtuosius	neįmokėtąją	neįmokėtąsias	-	-
įnag.	neįmokėtuoju	neįmokėtaisiais	neįmokėtąja	neįmokėtosiomis	-	-
viet.	neįmokėtajame	neįmokėtuosiuose	neįmokėtojoje	neįmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįmokėta.
• Skiemenys: ne-į-mo-kė-tas

neįmokėtas

1. tas, kurį neįmokėjo

Etimologija

<= neįmokėti, neįmoka, neįmokėjo <= ne- + įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neįmokėtas: bendrai

įmokėtas (lt)

Vertimai

  neįmokėtas: bendrai

---