neįmokėsimaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmokėsimaisiais (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmokėsimas, mot. g. neįmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmokėsimas	neįmokėsimi	neįmokėsima	neįmokėsimos	neįmokėsima	-
kilm.	neįmokėsimo	neįmokėsimų	neįmokėsimos	neįmokėsimų	-	-
naud.	neįmokėsimam	neįmokėsimiems	neįmokėsimai	neįmokėsimoms	-	-
gal.	neįmokėsimą	neįmokėsimus	neįmokėsimą	neįmokėsimas	-	-
įnag.	neįmokėsimu	neįmokėsimais	neįmokėsima	neįmokėsimomis	-	-
viet.	neįmokėsimame	neįmokėsimuose	neįmokėsimoje	neįmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmokėsimasis	neįmokėsimieji	neįmokėsimoji	neįmokėsimosios	-	-
kilm.	neįmokėsimojo	neįmokėsimųjų	neįmokėsimosios	neįmokėsimųjų	-	-
naud.	neįmokėsimajam	neįmokėsimiesiems	neįmokėsimajai	neįmokėsimosioms	-	-
gal.	neįmokėsimąjį	neįmokėsimuosius	neįmokėsimąją	neįmokėsimąsias	-	-
įnag.	neįmokėsimuoju	neįmokėsimaisiais	neįmokėsimąja	neįmokėsimosiomis	-	-
viet.	neįmokėsimajame	neįmokėsimuosiuose	neįmokėsimojoje	neįmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmokėsimas, mot. g. neįmokėsima.
• Skiemenys: ne-į-mo-kė-si-mai-siais

neįmokėsimaisiais

1. tas, kurį neįmokės

Etimologija

<= neįmokėti, neįmoka, neįmokėjo <= ne- + įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---