neįmiegodavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmiegodavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmiegodavęs, mot. g. neįmiegodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmiegodavęs	neįmiegodavę	neįmiegodavusi, neįmiegodavus	neįmiegodavusios	-	neįmiegodavę
kilm.	neįmiegodavusio	neįmiegodavusių	neįmiegodavusios	neįmiegodavusių	-	-
naud.	neįmiegodavusiam	neįmiegodavusiems	neįmiegodavusiai	neįmiegodavusioms	-	-
gal.	neįmiegodavusį	neįmiegodavusius	neįmiegodavusią	neįmiegodavusias	-	-
įnag.	neįmiegodavusiu	neįmiegodavusiais	neįmiegodavusia	neįmiegodavusiomis	-	-
viet.	neįmiegodavusiame	neįmiegodavusiuose	neįmiegodavusioje	neįmiegodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmiegodavusysis	neįmiegodavusieji	neįmiegodavusioji	neįmiegodavusiosios	-	-
kilm.	neįmiegodavusiojo	neįmiegodavusiųjų	neįmiegodavusiosios	neįmiegodavusiųjų	-	-
naud.	neįmiegodavusiajam	neįmiegodavusiesiems	neįmiegodavusiajai	neįmiegodavusiosioms	-	-
gal.	neįmiegodavusįjį	neįmiegodavusiuosius	neįmiegodavusiąją	neįmiegodavusiąsias	-	-
įnag.	neįmiegodavusiuoju	neįmiegodavusiaisiais	neįmiegodavusiąja	neįmiegodavusiosiomis	-	-
viet.	neįmiegodavusiajame	neįmiegodavusiuosiuose	neįmiegodavusiojoje	neįmiegodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmiegodavęs, mot. g. neįmiegodavusi.
• Skiemenys: ne-į-mie-go-da-vu-sį-jį

neįmiegodavusįjį

1. tas, kuris neįmiegodavo

Etimologija

<= neįmiegoti, neįmiega, neįmiegojo <= ne- + įmiegoti, įmiega, įmiegojo <= į- + miegoti, miega, miegojo

---