neįmiegą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmiegą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmiegantis, mot. g. neįmieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmiegąs, neįmiegantis	neįmiegą, neįmiegantys	neįmieganti	neįmiegančios	-	neįmiegą
kilm.	neįmiegančio	neįmiegančių	neįmiegančios	neįmiegančių	-	-
naud.	neįmiegančiam	neįmiegantiems, neįmiegantiem	neįmiegančiai	neįmiegančioms, neįmiegančiom	-	-
gal.	neįmiegantį	neįmiegančius	neįmiegančią	neįmiegančias	-	-
įnag.	neįmiegančiu	neįmiegančiais	neįmiegančia	neįmiegančiomis	-	-
viet.	neįmiegančiame, neįmiegančiam	neįmiegančiuose, neįmiegančiuos	neįmiegančioje, neįmiegančioj	neįmiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmiegantysis	neįmiegantieji	neįmiegančioji	neįmiegančiosios	-	-
kilm.	neįmiegančiojo	neįmiegančiųjų	neįmiegančiosios	neįmiegančiųjų	-	-
naud.	neįmiegančiajam	neįmiegantiesiems	neįmiegančiajai	neįmiegančiosioms	-	-
gal.	neįmiegantįjį	neįmiegančiuosius	neįmiegančiąją	neįmiegančiąsias	-	-
įnag.	neįmiegančiuoju	neįmiegančiaisiais	neįmiegančiąja	neįmiegančiosiomis	-	-
viet.	neįmiegančiajame	neįmiegančiuosiuose	neįmiegančiojoje	neįmiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmiegantis, mot. g. neįmieganti.
• Skiemenys: ne-į-mie-gą

neįmiegą

1. tas, kuris neįmiega

Etimologija

<= neįmiegoti, neįmiega, neįmiegojo <= ne- + įmiegoti, įmiega, įmiegojo <= į- + miegoti, miega, miegojo

---