neįmąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmąstęs, mot. g. neįmąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstęs	neįmąstę	neįmąsčiusi, neįmąsčius	neįmąsčiusios	-	neįmąstę
kilm.	neįmąsčiusio	neįmąsčiusių	neįmąsčiusios	neįmąsčiusių	-	-
naud.	neįmąsčiusiam	neįmąsčiusiems	neįmąsčiusiai	neįmąsčiusioms	-	-
gal.	neįmąsčiusį	neįmąsčiusius	neįmąsčiusią	neįmąsčiusias	-	-
įnag.	neįmąsčiusiu	neįmąsčiusiais	neįmąsčiusia	neįmąsčiusiomis	-	-
viet.	neįmąsčiusiame	neįmąsčiusiuose	neįmąsčiusioje	neįmąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąsčiusysis	neįmąsčiusieji	neįmąsčiusioji	neįmąsčiusiosios	-	-
kilm.	neįmąsčiusiojo	neįmąsčiusiųjų	neįmąsčiusiosios	neįmąsčiusiųjų	-	-
naud.	neįmąsčiusiajam	neįmąsčiusiesiems	neįmąsčiusiajai	neįmąsčiusiosioms	-	-
gal.	neįmąsčiusįjį	neįmąsčiusiuosius	neįmąsčiusiąją	neįmąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neįmąsčiusiuoju	neįmąsčiusiaisiais	neįmąsčiusiąja	neįmąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neįmąsčiusiajame	neįmąsčiusiuosiuose	neįmąsčiusiojoje	neįmąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįmąsčiusi.
• Skiemenys: ne-į-mąs-tęs

neįmąstęs (sen.) (nevart.)

1. tas, kuris neįmąstė

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįmąstęs: bendrai

---