neįkylančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįkylančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįkylantis, mot. g. neįkylanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkyląs, neįkylantis	neįkylą, neįkylantys	neįkylanti	neįkylančios	-	neįkylą
kilm.	neįkylančio	neįkylančių	neįkylančios	neįkylančių	-	-
naud.	neįkylančiam	neįkylantiems, neįkylantiem	neįkylančiai	neįkylančioms, neįkylančiom	-	-
gal.	neįkylantį	neįkylančius	neįkylančią	neįkylančias	-	-
įnag.	neįkylančiu	neįkylančiais	neįkylančia	neįkylančiomis	-	-
viet.	neįkylančiame, neįkylančiam	neįkylančiuose, neįkylančiuos	neįkylančioje, neįkylančioj	neįkylančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkylantysis	neįkylantieji	neįkylančioji	neįkylančiosios	-	-
kilm.	neįkylančiojo	neįkylančiųjų	neįkylančiosios	neįkylančiųjų	-	-
naud.	neįkylančiajam	neįkylantiesiems	neįkylančiajai	neįkylančiosioms	-	-
gal.	neįkylantįjį	neįkylančiuosius	neįkylančiąją	neįkylančiąsias	-	-
įnag.	neįkylančiuoju	neįkylančiaisiais	neįkylančiąja	neįkylančiosiomis	-	-
viet.	neįkylančiajame	neįkylančiuosiuose	neįkylančiojoje	neįkylančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįkylantis, mot. g. neįkylanti.
• Skiemenys: ne-į-ky-lan-čio-jo

neįkylančiojo

1. tas, kuris neįkyla

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---