neįkylamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįkylamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįkylamas, mot. g. neįkylama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkylamas	neįkylami	neįkylama	neįkylamos	neįkylama	-
kilm.	neįkylamo	neįkylamų	neįkylamos	neįkylamų	-	-
naud.	neįkylamam	neįkylamiems	neįkylamai	neįkylamoms	-	-
gal.	neįkylamą	neįkylamus	neįkylamą	neįkylamas	-	-
įnag.	neįkylamu	neįkylamais	neįkylama	neįkylamomis	-	-
viet.	neįkylamame	neįkylamuose	neįkylamoje	neįkylamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkylamasis	neįkylamieji	neįkylamoji	neįkylamosios	-	-
kilm.	neįkylamojo	neįkylamųjų	neįkylamosios	neįkylamųjų	-	-
naud.	neįkylamajam	neįkylamiesiems	neįkylamajai	neįkylamosioms	-	-
gal.	neįkylamąjį	neįkylamuosius	neįkylamąją	neįkylamąsias	-	-
įnag.	neįkylamuoju	neįkylamaisiais	neįkylamąja	neįkylamosiomis	-	-
viet.	neįkylamajame	neįkylamuosiuose	neįkylamojoje	neįkylamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįkylamas, mot. g. neįkylama.
• Skiemenys: ne-į-ky-la-mą-ja

neįkylamąja

1. ta, kurią neįkyla

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---