neįkiltuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįkiltuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįkiltas, mot. g. neįkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkiltas	neįkilti	neįkilta	neįkiltos	neįkilta	-
kilm.	neįkilto	neįkiltų	neįkiltos	neįkiltų	-	-
naud.	neįkiltam	neįkiltiems	neįkiltai	neįkiltoms	-	-
gal.	neįkiltą	neįkiltus	neįkiltą	neįkiltas	-	-
įnag.	neįkiltu	neįkiltais	neįkilta	neįkiltomis	-	-
viet.	neįkiltame	neįkiltuose	neįkiltoje	neįkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkiltasis	neįkiltieji	neįkiltoji	neįkiltosios	-	-
kilm.	neįkiltojo	neįkiltųjų	neįkiltosios	neįkiltųjų	-	-
naud.	neįkiltajam	neįkiltiesiems	neįkiltajai	neįkiltosioms	-	-
gal.	neįkiltąjį	neįkiltuosius	neįkiltąją	neįkiltąsias	-	-
įnag.	neįkiltuoju	neįkiltaisiais	neįkiltąja	neįkiltosiomis	-	-
viet.	neįkiltajame	neįkiltuosiuose	neįkiltojoje	neįkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįkiltas, mot. g. neįkilta.
• Skiemenys: ne-į-kil-tuo-ju

neįkiltuoju

1. tas, kurį neįkilo

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---