neįkilsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįkilsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįkilsimas, mot. g. neįkilsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkilsimas	neįkilsimi	neįkilsima	neįkilsimos	neįkilsima	-
kilm.	neįkilsimo	neįkilsimų	neįkilsimos	neįkilsimų	-	-
naud.	neįkilsimam	neįkilsimiems	neįkilsimai	neįkilsimoms	-	-
gal.	neįkilsimą	neįkilsimus	neįkilsimą	neįkilsimas	-	-
įnag.	neįkilsimu	neįkilsimais	neįkilsima	neįkilsimomis	-	-
viet.	neįkilsimame	neįkilsimuose	neįkilsimoje	neįkilsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkilsimasis	neįkilsimieji	neįkilsimoji	neįkilsimosios	-	-
kilm.	neįkilsimojo	neįkilsimųjų	neįkilsimosios	neįkilsimųjų	-	-
naud.	neįkilsimajam	neįkilsimiesiems	neįkilsimajai	neįkilsimosioms	-	-
gal.	neįkilsimąjį	neįkilsimuosius	neįkilsimąją	neįkilsimąsias	-	-
įnag.	neįkilsimuoju	neįkilsimaisiais	neįkilsimąja	neįkilsimosiomis	-	-
viet.	neįkilsimajame	neįkilsimuosiuose	neįkilsimojoje	neįkilsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįkilsimas, mot. g. neįkilsima.
• Skiemenys: ne-į-kil-si-mų

neįkilsimų

1. tas, kurį neįkils

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---