neįkilsiančius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįkilsiančius (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįkilsiantis, mot. g. neįkilsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkilsiąs, neįkilsiantis	neįkilsią, neįkilsiantys	neįkilsianti	neįkilsiančios	-	neįkilsią
kilm.	neįkilsiančio	neįkilsiančių	neįkilsiančios	neįkilsiančių	-	-
naud.	neįkilsiančiam	neįkilsiantiems, neįkilsiantiem	neįkilsiančiai	neįkilsiančioms, neįkilsiančiom	-	-
gal.	neįkilsiantį	neįkilsiančius	neįkilsiančią	neįkilsiančias	-	-
įnag.	neįkilsiančiu	neįkilsiančiais	neįkilsiančia	neįkilsiančiomis	-	-
viet.	neįkilsiančiame, neįkilsiančiam	neįkilsiančiuose, neįkilsiančiuos	neįkilsiančioje, neįkilsiančioj	neįkilsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkilsiantysis	neįkilsiantieji	neįkilsiančioji	neįkilsiančiosios	-	-
kilm.	neįkilsiančiojo	neįkilsiančiųjų	neįkilsiančiosios	neįkilsiančiųjų	-	-
naud.	neįkilsiančiajam	neįkilsiantiesiems	neįkilsiančiajai	neįkilsiančiosioms	-	-
gal.	neįkilsiantįjį	neįkilsiančiuosius	neįkilsiančiąją	neįkilsiančiąsias	-	-
įnag.	neįkilsiančiuoju	neįkilsiančiaisiais	neįkilsiančiąja	neįkilsiančiosiomis	-	-
viet.	neįkilsiančiajame	neįkilsiančiuosiuose	neįkilsiančiojoje	neįkilsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįkilsiantis, mot. g. neįkilsianti.
• Skiemenys: ne-į-kil-sian-čius

neįkilsiančius

1. tas, kuris neįkils

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---