neįkilimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįkilimų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįkilimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkilimas	neįkilimai
kilm.	neįkilimo	neįkilimų
naud.	neįkilimui	neįkilimams
gal.	neįkilimą	neįkilimus
įnag.	neįkilimu	neįkilimais
viet.	neįkilime	neįkilimuose
šauksm.	neįkilime	neįkilimai

• Skiemenys: ne-į-ki-li-mų
• žr. pagr. f. neįkilimas

neįkilimų

1. žr. veiksmas neįkilti

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---