neįkildavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįkildavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįkildavęs, mot. g. neįkildavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkildavęs	neįkildavę	neįkildavusi, neįkildavus	neįkildavusios	-	neįkildavę
kilm.	neįkildavusio	neįkildavusių	neįkildavusios	neįkildavusių	-	-
naud.	neįkildavusiam	neįkildavusiems	neįkildavusiai	neįkildavusioms	-	-
gal.	neįkildavusį	neįkildavusius	neįkildavusią	neįkildavusias	-	-
įnag.	neįkildavusiu	neįkildavusiais	neįkildavusia	neįkildavusiomis	-	-
viet.	neįkildavusiame	neįkildavusiuose	neįkildavusioje	neįkildavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkildavusysis	neįkildavusieji	neįkildavusioji	neįkildavusiosios	-	-
kilm.	neįkildavusiojo	neįkildavusiųjų	neįkildavusiosios	neįkildavusiųjų	-	-
naud.	neįkildavusiajam	neįkildavusiesiems	neįkildavusiajai	neįkildavusiosioms	-	-
gal.	neįkildavusįjį	neįkildavusiuosius	neįkildavusiąją	neįkildavusiąsias	-	-
įnag.	neįkildavusiuoju	neįkildavusiaisiais	neįkildavusiąja	neįkildavusiosiomis	-	-
viet.	neįkildavusiajame	neįkildavusiuosiuose	neįkildavusiojoje	neįkildavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįkildavęs, mot. g. neįkildavusi.
• Skiemenys: ne-į-kil-da-vu-sių

neįkildavusių

1. tas, kuris neįkildavo

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---