neįdirbimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįdirbimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįdirbimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbimas	neįdirbimai
kilm.	neįdirbimo	neįdirbimų
naud.	neįdirbimui	neįdirbimams
gal.	neįdirbimą	neįdirbimus
įnag.	neįdirbimu	neįdirbimais
viet.	neįdirbime	neįdirbimuose
šauksm.	neįdirbime	neįdirbimai

• Skiemenys: ne-į-dir-bi-mu
• žr. pagr. f. neįdirbimas

neįdirbimu

1. žr. veiksmas neįdirbti

Etimologija

<= neįdirbti, neįdirba, neįdirbo <= ne- + įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---