Iš baltų prokalbės *kal-, kurio al virto au (žr. jotvingių k. cāuta), iš indoeuropiečių prokalbės *kelH-, *kolH- („kelti, pakelti“). Giminiškas lietuvių k. kalnas, latvių k. kalns, gotų k. 𐌷𐌰𐌻𐌻𐌿𐍃 (hallus, „uola“ (< *kolnus)), senosios anglų k. holm („kalva“ (< germanų prokalbės *kl̥mo)) vokiečių k. Holm (salelė), senovės graikų k. κολωνός (kolōnós), lotynų k. collis („kalva“ (< *colnis)).