kauni

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Jotvingių kalba[taisyti]

Alpių kalnai

Tarimas[taisyti]

  • TFA: ['kaũ.ni]

Daiktavardis[taisyti]

kauni (vyr. g.)

  1. kalnas (lt) (sen.)
Žodžio kauni linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. kauni kaunys
K. kaunis kauniun̄
N. kauniu kaunems
G. kaunin̄ kaunin̄s
Įn. kauniu kauneis
Vt. Vi. kauny kaunysu
Kr. kaunin kaunysna
Gr. kaunypi kaunyspi
Ar. kaunyp kauniump
Š. kauni! kaunys!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai[taisyti]

Etimologija[taisyti]

Iš baltų prokalbės *kal-, kurio al virto au (žr. jotvingių k. cāuta), iš indoeuropiečių prokalbės *kelH-, *kolH- („kelti, pakelti“). Giminiškas lietuvių k. kalnas, latvių k. kalns, gotų k. 𐌷𐌰𐌻𐌻𐌿𐍃 (hallus, „uola“ (< *kolnus)), senosios anglų k. holm („kalva“ (< germanų prokalbės *kl̥mo)) vokiečių k. Holm (salelė), senovės graikų k. κολωνός (kolōnós), lotynų k. collis („kalva“ (< *colnis)).

Kategorijos[taisyti]