cauta

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Sūduvos herbas.jpg Jotvingių kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

TFA: ['cáu.ta]

Daiktavardis[taisyti]

cauta (mot. g.)

  1. kaltė (lt) (sen.)
Žodžio cauta linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. cauta cautas
K. cautas cautun̄
N. cautai cautams
G. cautan̄ cautan̄s
Įn. cauta cautams
Vt. Vi. cautoj cautosu
Kr. cautan cautasna
Gr. cautopi cautospi
Ar. cautap cautump
Š. cauta! cautas!

Etimologija[taisyti]

Jei ne skolinys ar savitos darybos žodis, galimai šaknies k- virto c-, o al virto au (palyginimui, jotvingių k. kauni („kalnas“)). Tuo atveju susijęs su lietuvių k. kaltė, kaltas, kalčia, tačiau skirtingas nuo latvių k. vaina („kaltė“) ir prūsų k. ebwinūts („apkaltintas“). Pirminė forma tikriausiai prarado pradinę s-, ir galbūt buvo susijusi su senosios anglų k. scyld („kaltė, nuodėmė“), senosios vokiečių aukštaičių k. sculd („skola“), vidurinės vokiečių aukštaičių k. schult („kaltė, skola, nuodėmė, nusikaltimas“).

Kategorijos[taisyti]