cauta
Tarimas
[taisyti]- TFA: ['cáu.ta]
Daiktavardis
[taisyti]| Daiktavardžio „cauta“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita* | ||
| V. | cauta | cautas | |
| K. | cautas | cautun̄ | |
| N. | cautai | cautams | |
| G. | cautan̄ | cautan̄s | |
| Įn. | cauta | cautams | |
| Vt. | Vi. | cautoj | cautosu |
| Kr. | cautan | cautasna | |
| Gr. | cautopi | cautospi | |
| Ar. | cautap | cautump | |
| Š. | cauta! | cautas! | |
| * Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais. | |||
Etimologija
[taisyti]Etimologija neaiški. Jei ne skolinys ar savitos darybos žodis, galimai šaknies k- virto c-, o al virto au (palyginimui, jotvingių k. kauni („kalnas“)). Tuo atveju susijęs su lietuvių k. kaltė, kaltas, kalčia, tačiau skirtingas nuo latvių k. vaina („kaltė“) ir prūsų k. ebwinūts („apkaltintas“). Pirminė forma tikriausiai prarado pradinę s-, ir galbūt buvo susijusi su senosios anglų k. scyld („kaltė, nuodėmė“), senosios vokiečių aukštaičių k. sculd („skola“), vidurinės vokiečių aukštaičių k. schult („kaltė, skola, nuodėmė, nusikaltimas“).