garbas
Išvaizda
| Kalva |
Tarimas
[taisyti]- TFA: ['gár.bas]
Daiktavardis
[taisyti]- kalva (lt) (sen.)
- kalnas (lt) (nau.)
- neformalioje kalboje (ir tam tikrais išimtiniais atvejais bei sudurtiniuose žodžiuose, vietovardžiuose) tai gali būti ir „kalnas“; pvz. Šatrijos kalnas būtų įvardijamas žodžiu „garbas“
| Daiktavardžio „garbas“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | garbas | garbai | |
| K. | garbas | garbun̄ | |
| N. | garbu | garbams | |
| G. | garban̄ | garban̄s | |
| Įn. | garbu | garbais | |
| Vt. | Vi. | garbei | garbesu |
| Kr. | garban | garbasna | |
| Gr. | garbepi | garbespi | |
| Ar. | garbap | garbump | |
| Š. | garba! | garbai! | |
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai
[taisyti]Etimologija
[taisyti]Iš baltų-slavų prokalbės *gerb- („sukti rėžiant“), iš indoeuropiečių prokalbės *gerbh-. Giminiškas prūsų k. garbis, lietuvių k. garbana.
