kelio

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kelio (dkt., vyr. g.) 4-ta kirčiuotė

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kẽlias
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kẽlias	keliaĩ
kilm.	kẽlio	kelių̃
naud.	kẽliui	keliáms
gal.	kẽlią	kẽliùs
įnag.	keliù	keliaĩs
viet.	keliujè	keliuosè
šauksm.	kẽliau, kelỹ	keliaĩ

• žr. pagr. f. kẽlias

---

 Jotvingių kalba

Ratas

Tarimas

• TFA: ['ké.lio]

Daiktavardis

kelio (bev. g.)

1. ratas ^(lt) (nau.)

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai) kelio ^(xsv) – veiksmažodžiai ^(lt) 

kelioti (xsv)

(Baltų kalbų vertimai) ratas: detalė transportui 

Jotvingių kalba: kelio (xsv) (bev. g.)  Latvių kalba: ritenis (lv) (vyr. g.) rats (lv) (vyr. g.)

Lietuvių kalba: ratas (lt) (vyr. g.)  Prūsų kalba: kelan (prg) (bev. g.)  Žemaičių kalba: tekėnis (sgs) (vyr. g.)

Etimologija

Naujadaras. Sudarytas remiantis prūsų k. kelan. Iš vakarų baltų prokalbės *kela-, iš baltų-slavų prokalbės *kel- („sukti(s)“), iš indoeuropiečių prokalbės *kʷel- („sukti(s)“). Tikėtina, kad giminiškas lietuvių k. kelis, kelias, latvių k. celis.

Kategorijos

• Mechanika
• Račdirbystė

---