išvaišinsią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvaišinsią (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvaišinsiantis, mot. g. išvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvaišinsiąs, išvaišinsiantis	išvaišinsią, išvaišinsiantys	išvaišinsianti	išvaišinsiančios	-	išvaišinsią
kilm.	išvaišinsiančio	išvaišinsiančių	išvaišinsiančios	išvaišinsiančių	-	-
naud.	išvaišinsiančiam	išvaišinsiantiems, išvaišinsiantiem	išvaišinsiančiai	išvaišinsiančioms, išvaišinsiančiom	-	-
gal.	išvaišinsiantį	išvaišinsiančius	išvaišinsiančią	išvaišinsiančias	-	-
įnag.	išvaišinsiančiu	išvaišinsiančiais	išvaišinsiančia	išvaišinsiančiomis	-	-
viet.	išvaišinsiančiame, išvaišinsiančiam	išvaišinsiančiuose, išvaišinsiančiuos	išvaišinsiančioje, išvaišinsiančioj	išvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvaišinsiantysis	išvaišinsiantieji	išvaišinsiančioji	išvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	išvaišinsiančiojo	išvaišinsiančiųjų	išvaišinsiančiosios	išvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	išvaišinsiančiajam	išvaišinsiantiesiems	išvaišinsiančiajai	išvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	išvaišinsiantįjį	išvaišinsiančiuosius	išvaišinsiančiąją	išvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	išvaišinsiančiuoju	išvaišinsiančiaisiais	išvaišinsiančiąja	išvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	išvaišinsiančiajame	išvaišinsiančiuosiuose	išvaišinsiančiojoje	išvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvaišinsiantis, mot. g. išvaišinsianti.

išvaišinsią

1. tas, kuris išvaišins

Etimologija

<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---