išskolintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išskolintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolintojas	išskolintojai
kilm.	išskolintojo	išskolintojų
naud.	išskolintojui	išskolintojams
gal.	išskolintoją	išskolintojus
įnag.	išskolintoju	išskolintojais
viet.	išskolintojuje	išskolintojuose
šauksm.	išskolintojau	išskolintojai

• Skiemenys: iš-sko-lin-to-jau
• žr. pagr. f. išskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išskolintoja.

išskolintojau

1. tas, kuris išskolina

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---