išskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolintojas	išskolintojai
kilm.	išskolintojo	išskolintojų
naud.	išskolintojui	išskolintojams
gal.	išskolintoją	išskolintojus
įnag.	išskolintoju	išskolintojais
viet.	išskolintojuje	išskolintojuose
šauksm.	išskolintojau	išskolintojai

• Skiemenys: iš-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. išskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išskolintoja.

išskolintojų

1. tas, kuris išskolina

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

išskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolintoja	išskolintojos
kilm.	išskolintojos	išskolintojų
naud.	išskolintojai	išskolintojoms
gal.	išskolintoją	išskolintojas
įnag.	išskolintoja	išskolintojomis
viet.	išskolintojoje	išskolintojose
šauksm.	išskolintoja	išskolintojos

• Skiemenys: iš-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. išskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išskolintojas.

išskolintojų

1. ta, kuri išskolina

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---