išsivaišinusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivaišinusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivaišinęs, mot. g. išsivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišinęs	išsivaišinę	išsivaišinusi, išsivaišinus	išsivaišinusios	-	išsivaišinę
kilm.	išsivaišinusio	išsivaišinusių	išsivaišinusios	išsivaišinusių	-	-
naud.	išsivaišinusiam	išsivaišinusiems	išsivaišinusiai	išsivaišinusioms	-	-
gal.	išsivaišinusį	išsivaišinusius	išsivaišinusią	išsivaišinusias	-	-
įnag.	išsivaišinusiu	išsivaišinusiais	išsivaišinusia	išsivaišinusiomis	-	-
viet.	išsivaišinusiame	išsivaišinusiuose	išsivaišinusioje	išsivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišinusysis	išsivaišinusieji	išsivaišinusioji	išsivaišinusiosios	-	-
kilm.	išsivaišinusiojo	išsivaišinusiųjų	išsivaišinusiosios	išsivaišinusiųjų	-	-
naud.	išsivaišinusiajam	išsivaišinusiesiems	išsivaišinusiajai	išsivaišinusiosioms	-	-
gal.	išsivaišinusįjį	išsivaišinusiuosius	išsivaišinusiąją	išsivaišinusiąsias	-	-
įnag.	išsivaišinusiuoju	išsivaišinusiaisiais	išsivaišinusiąja	išsivaišinusiosiomis	-	-
viet.	išsivaišinusiajame	išsivaišinusiuosiuose	išsivaišinusiojoje	išsivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivaišinęs, mot. g. išsivaišinusi.

išsivaišinusiuoju

1. tas, kuris išsivaišino

Etimologija

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---